Viešojo sektoriaus subjektų gautų sąskaitų faktūrų duomenys (Valstybės iždas, NBFC) — ~14,4 mln. sąskaitų, suvestų pagal pirkėją, tiekėją ir metus. Kiekviena suvestinė susieta su pirkėju ir tiekėju Juridinių asmenų registre (pagal įmonės kodą); sąskaitos šalių pavadinimai šaltinyje užšifruoti, todėl vardai imami iš registro.
+Šie duomenys apima ir smulkius, žemiau viešųjų pirkimų ribų esančius pirkimus, kurių nematyti pirkimų registre — todėl pravartu lyginti su `procurement` rinkiniu. Suvestinė — ne atskira sąskaita: tai visų metų sąskaitų tarp dviejų subjektų suma ir skaičius.
+2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama (eu-funds) tą patį juridinį asmenį sujungia su viešaisiais pirkimais ir su politikų privačių interesų deklaracijomis (VTEK PINREG) — vis per tą patį Juridinių asmenų registro kodą. Taip matome, kurios įmonės gauna iš valstybės dviem srautais ir kurios iš jų susijusios su politikais.
+Platus viešųjų pinigų pėdsakas savaime nėra pažeidimas — daug stambiausių gavėjų yra savivaldybių ar valstybės įmonės. Bet derinius ir ryšius verta turėti žemėlapyje. Didžioji dalis ES fondų įrašų — finansinių priemonių išmokos be atskiro projekto kodo ir be paskelbtos sumos; sumos žinomos tik maždaug 685 koduotiems projektams.
+Daugiausia ES fondų tarp įmonių, kurios kartu laimėjo ir viešųjų pirkimų, gavo UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ — apie 138 mln. Eur ES lėšų dviem projektams ir dar 6,6 mln. Eur viešųjų pirkimų sutarčių. Kiti stambūs gavėjai — daugiausia viešojo sektoriaus subjektai: bibliotekų asociacija (apie 26,8 mln. Eur ES), Vidaus vandens kelių direkcija (23,3 mln. Eur), regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Lentelėje — ES fondų suma, projektų skaičius, pirkimų sutarčių skaičius ir jų vertė.
+Vienuolika dabartinių ir buvusių Seimo narių privačių interesų deklaracijose nurodė nuosavybės ar valdymo ryšį su įmone, kuri gavo 2014–2020 m. ES fondų paramą. Vienintelis su paskelbta ES suma — Vitalijus Mitrofanovas, UAB „Akmenės laisvoji ekonominė zona“ valdybos narys (apie 2,7 mln. Eur ES lėšų). Likusieji susiję su įmonėmis, gavusiomis finansinių priemonių išmokas be paskelbtos sumos. Ryšys su ES lėšas gavusia įmone — ką verta pasitikrinti, ne išvada: dalis šių ryšių — pareiginiai (pvz., narystė laisvųjų ekonominių zonų ar vietos veiklos grupių valdybose). Lentelėje — Seimo narys, įmonė, ryšio pobūdis, projektų skaičius ir ES suma (jei paskelbta).
+Paramos gavėjas, pirkimų tiekėjas ir deklaruoto intereso įmonė — tas pats Juridinių asmenų registro įrašas (pagal įmonės kodą). ES fondai — 2014–2020 m. Finansų ministerijos duomenys (eu-funds): sumos žinomos tik koduotiems projektams, likę įrašai — finansinių priemonių išmokos be sumos. Lėšų grąžinimai ir nustatyti pažeidimai neįtraukti — jų šaltinio raktas yra neskelbiamo vidinio identifikatoriaus maiša. Viešieji pirkimai — paskutinių 12 mėn. langas (procurement-contracts; pirkimų skaičiai — 2026 m. spalio duomenų). Privatūs interesai — VTEK PINREG (interest-declarations); imami tik nuosavybės ir valdymo ryšiai, ne darbovietės ar eilinė narystė.
+Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia sudaryti sutartį su tiekėju, turinčiu pradelstą įsiskolinimą valstybės biudžetui ar „Sodrai“. Bet įsiskolinimas gali atsirasti ir po sutarties. Sujungę viešųjų pirkimų tiekėjus su VMI mokestinėmis nepriemokomis ir įmonių nemokumo byla — visus per tą patį Juridinių asmenų registro kodą — matome, kurie valstybės rangovai šiuo metu skolingi mokesčių arba eina per bankrotą ar restruktūrizavimą.
+Pradelsta nepriemoka ir viešųjų pirkimų langas (paskutiniai 12 mėn., sutartys nuo 10 000 Eur) — dabartiniai duomenys; nemokumo bylos — istorinės. Skolinga ar nemoki įmonė nebūtinai pažeidė sutartį: nepriemoka gali būti vėlesnė už sutartį, o restruktūrizuojama įmonė toliau veikia. Tai — ką verta pasitikrinti, ne išvada.
+Viešųjų pirkimų tiekėjų, kurie šiuo metu turi pradelstą mokestinę nepriemoką — 852, bendra pradelsta suma — apie 3,8 mln. Eur. Didžiausią pradelstą nepriemoką turi UAB „Egmila“ (apie 270 tūkst. Eur), tačiau jos viešoji sutartis nedidelė. Įdomesni tie, kurie derina stambią nepriemoką su stambiomis sutartimis: UAB „Gigas“ — apie 250 tūkst. Eur pradelstos nepriemokos ir 13 sutarčių už 17,5 mln. Eur; UAB saugos tarnyba „Argus“ — 233 tūkst. Eur ir 19 sutarčių. Stulpelyje — pradelsta nepriemoka, Eur.
+Devyni pastarųjų 12 mėn. viešųjų pirkimų tiekėjai yra ar buvo nemokumo byloje. Daugiausia viešųjų sutarčių tarp jų laimėjo UAB „Alkesta“ — 54 sutartys už 49,2 mln. Eur, nuo 2022 m. lapkričio restruktūrizuojama. Restruktūrizuojama įmonė toliau veikia ir dalyvauja pirkimuose, tad tai dar ne požymis, kad sutartys neįvykdytos — bet finansiškai sunkus rangovas vertas dėmesio. Lentelėje — laimėtų sutarčių vertė, jų skaičius, bylos rūšis ir pradžia.
+Trys viešųjų pirkimų tiekėjai vienu metu ir turi pradelstą mokestinę nepriemoką, ir yra nemokumo byloje — stipriausias finansinio sunkumo derinys. Ryškiausias — UAB „Egmila“: apie 270 tūkst. Eur pradelstos nepriemokos ir restruktūrizavimo byla. Tokių atvejų nedaug, bet būtent juos verta pasitikrinti pirmiausia: valstybė perka iš įmonės, kuri kartu jai skolinga ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
+Tiekėjas, mokesčių mokėtojas ir nemoki įmonė — tas pats Juridinių asmenų registro įrašas (pagal įmonės kodą), tad jungimas nereikalauja papildomo žinyno. Viešieji pirkimai — paskutinių 12 mėn. langas, sutartys nuo 10 000 Eur (procurement-contracts). Mokestinė nepriemoka — dabartinė VMI momentinė nuotrauka (taxes): rodoma pradelsta nepriemoka, ne bendra. Nemokumo bylos — AVNT duomenys (insolvency-cases), bankrotai ir restruktūrizavimai nuo 2020 m. Skaičiai tekste — 2026 m. spalio duomenų; nepriemoka ir pirkimų langas kinta, todėl grafikai gali rodyti vėlesnius skaičius.
+Viešieji pirkimai parodo stambias sutartis, bet ne smulkius, žemiau skelbimo ribos esančius pirkimus. Juos atskleidžia viešojo sektoriaus sąskaitos faktūros (Valstybės iždas) — apie 14,4 mln. sąskaitų, suvestų pagal pirkėją, tiekėją ir metus. Sujungę šias suvestines su viešaisiais pirkimais per tą patį Juridinių asmenų registro kodą, matome, kiek viešųjų pinigų tiekėjams nuteka smulkiomis sąskaitomis, be jokios pirkimo sutarties registre.
+Stambiausi sąskaitų srautai — valstybės finansiniai pervedimai (iždo, fondų), ne prekių ar paslaugų pirkimai, todėl čia žiūrime į tiekėjus, apmokamus daug mažų sąskaitų (vidutinė sąskaita — mažiau nei 10 000 Eur). Daug tokių tiekėjų — maisto, medicinos ar energijos tiekėjai, teikiantys nuolatines paslaugas pagal preliminariąsias sutartis; tai teisėta. Bet mastas rodo, kiek pirkimų vyksta pro pirkimų registrą.
+Tiekėjų, kuriems viešasis sektorius sumokėjo bent 30 000 Eur per ne mažiau kaip 10 smulkių (vidutiniškai iki 10 000 Eur) sąskaitų, tačiau kurie neturi nė vienos viešųjų pirkimų sutarties registre — 2 015, jiems iš viso apmokėta apie 920 mln. Eur. Daugiausia gavo UAB „Scandi Standard - Baltics“ — apie 81 mln. Eur per 25 tūkst. sąskaitų (vidutiniškai ~3 200 Eur), UAB „Medikona“ (50,6 mln. Eur) ir „Energijos tiekimas“ UAB (41 mln. Eur). Tai daugiausia maisto, medicinos ir energijos tiekėjai — nuolatinis tiekimas, bet pirkimų registre jų nėra. Stulpelyje — apmokėta suma, Eur.
+Vienos poros — pirkėjo ir tiekėjo — vienų metų sąskaitų sumos irgi pasako nemažai: pastovus, stambus srautas tarp dviejų subjektų dažnai reiškia preliminariąją sutartį arba nuolatinį tiekėją. Lentelėje — didžiausios vienų metų sumos tarp pirkėjo ir tiekėjo (su PVM), sąskaitų skaičius ir metai; abu subjektai rodomi kodais, vardai atsiveria jų registro puslapiuose.
+Sąskaitų tiekėjas ir pirkimų tiekėjas — tas pats Juridinių asmenų registro įrašas (pagal įmonės kodą). Sąskaitos — Valstybės iždo (NBFC) viešojo sektoriaus sąskaitų faktūrų duomenys (public-spending), suvesti pagal pirkėją, tiekėją ir metus; skelbiamos poros, kurių metinė suma su PVM ≥ 1 000 Eur (atmetus ~63 % nulinės sumos kreditinių/PVM įrašų). Šalių pavadinimai šaltinyje užšifruoti, todėl imami iš registro. Viešieji pirkimai — paskutinių 12 mėn. langas (procurement-contracts), todėl „be pirkimo sutarties“ — 2026 m. spalio būsena. Didelis smulkių sąskaitų srautas nėra pažeidimas — dažnai tai preliminariosios sutartys ar komunalinės paslaugos; bet jis rodo, kiek pirkimų lieka už pirkimų registro ribų.
+